Spausdinti

Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika

Europos Sąjungos (ES) vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – kovoti su skurdu ir prisidėti prie besivystančių šalių, ypač pačių skurdžiausių, ekonominio ir socialinio vystymosi. ES siekia nuosekliai integruoti šias šalis į pasaulio ekonomiką ir kartu skatinti demokratijos, įstatymo viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms sklaidą.

ES vystomojo bendradarbiavimo politiką įgyvendina Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas (DG DEVCO), kiti generaliniai direktoratai (ypač – Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (DG ECHO) ir Kaimynystės ir plėtros (DG NEAR)), Europos išorės veiksmų tarnyba, ES atstovybės visame pasaulyje, ES valstybės narės, nevyriausybinės organizacijos. 

Vystomasis bendradarbiavimas yra labai svarbi Europos Sąjungos išorinių santykių dalis. Tai bene svarbiausias instrumentas, plėtojantis ES „minkštąją galią“ ir formuojantis teigiamą Europos įvaizdį besivystančiose šalyse. ES kartu su valstybėmis narėmis skiria daugiau kaip 50 procentų visos pasaulio oficialios paramos vystymuisi ir yra didžiausia donorė.

Bendrieji ES vystomojo bendradarbiavimo politikos principai yra įtvirtinti 2009 m. Lisabonos sutartyje ir 2017 m. priimtame Europos konsensuse dėl vystymosi.

Europos konsensuse dėl vystymosi numatyti Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai, principai ir įgyvendinimo priemonės. Jame pabrėžiama, kad skurdo panaikinimas tebėra pagrindinis Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas. Į konsensusą yra įtraukti darnaus vystymosi ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos aspektai ir Europos vystomojo bendradarbiavimo veiksmai suderinti su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., kuri savo ruožtu yra kompleksinė Globalios ES strategijos dalis. Konsensusas akcentuoja politikos suderinamumo vystymuisi svarbą (formuojant kitas politikos kryptis atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus). 123 paragrafų dokumentas apima platų vystomojo bendradarbiavimo klausimų spektrą: vystymąsi, taiką ir saugumą, humanitarinę pagalbą, migraciją, aplinką ir klimato politiką, taip pat tokius kompleksinius klausimus kaip jaunimo vaidmens didinimas, lyčių lygybė, judumas ir migracija, tvarioji energija ir klimato kaita, investicijos ir prekyba, geras valdymas, demokratija, teisės viršenybė ir žmogaus teisės, novatoriški veiksmai su labiau pažengusiomis besivystančiomis šalimis, kiti klausimai. Įgyvendinimo priemonių srityje, naujasis konsensusas akcentuoja būtinybę įprastinę paramą vystymuisi derinti su kitais ištekliais. Ypač akcentuojama privačiojo sektoriaus investicijų pritraukimo ir vidaus išteklių (mokesčių surinkimas šalyse partnerėse) sutelkimo svarba.

Pagrindinės ES išorės veiksmų finansavimo priemonės yra: Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (angl. Development Cooperation Instrument), Europos plėtros fondas (angl. European Development Fund) ir Europos kaimynystės priemonė (angl. European Neighbourhood Instrument).

Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP) – didžiausias į ES biudžetą įtrauktų lėšų vystymuisi šaltinis, apimantis vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerika, Persijos įlankos regionu, Pietų Afrika, Centrine, Rytų ir Pietryčių Azija. 2014-2020 m. laikotarpiu Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės finansavimas siekia 19,6 mlrd. EUR. Priemonėje yra numatytos 3 programos, skirtos visoms besivystančioms šalims:

1.  Geografinė programa: Lotynų Amerikai, Pietų Azijai, Šiaurės ir Pietryčių Azijai, Vidurinei Azijai ir Artimiesiems Rytams skirta 11,8 mlrd. EUR

2.  Teminės programos:

  • Visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių programa: aplinkos ir klimato kaitos, tvarios energetikos, žmogaus socialinės raidos, aprūpinimo maisto ir mitybos saugumo, migracijos ir prieglobsčio sritims skirta 5,1 mlrd. EUR;
  • Pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų programa: pilietinių visuomeninių organizacijų gebėjimams stiprinti, visuomenės informuotumo vystymosi klausimais didinti skirta 1,9 mlrd. EUR

3. Visos Afrikos programa: taikos ir saugumo, demokratinio valdymo ir žmogaus teisių, prekybos, Darnaus vystymosi tikslų, energetikos, klimato kaitos, migracijos, mokslo ir informacinės visuomenės sritims skirta 0,85 mlrd. EUR

Lėšos gali būti teikiamos kaip tiesioginė parama šalių parnerių arba decentralizuotų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės grupių, tarptautinių organizacijų ir kitų ES institucijų biudžetui.

Europos plėtros fondas (EPF) – seniausia ir didžiausia ES priemonė vystymuisi, neįtraukta į ES biudžetą. EPF lėšomis remiamas bendradarbiavimas su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis ir Sąjungos užjūrio teritorijomis. Pagrindinės EPF paramos sritys: ekonomikos vystymasis, socialinis ir žmogaus vystymasis ir regionų bendradarbiavimas bei integracija. Vienuoliktojo EPF finansinį paketą 2014-2020 m. sudaro 30,5 mlrd. EUR. Šios lėšos paskirstomos taip:

  • Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių vystymui skiriama 29,1 mlrd. EUR
  • ES užjūrio teritorijoms skiriama 0,36 mlrd. EUR
  • Europos Komisijai EPF programavimui ir įgyvendinimui skiriama 1,05 mlrd. EUR

2005 m. ES Vadovų Tarybos išvados „Dėl oficialios paramos vystymuisi didinimo“

2008 m. ES Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“

2011 m. Europos Komisijos komunikatas "ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė" ·

2012 m. ES Tarybos išvados "ES parama tvariems pokyčiams prie demokratijos pereinančiose šalyse"

2014 m. ES Tarybos išvados „Dėl privataus sektoriaus vaidmens vystymosi srityje“

2014 m. Europos Komisijos komunikatas „Didesnis privataus sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“

2015 m. Europos Komisijos darbo dokumentas „Lyčių lygybės veiksmų planas 2016-2020 m.“

2017 m. Europos Sąjungos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas „Europos konsensusas dėl vystymosi“